Smegenys negali atsispirti laisvajai valiai

Primary tabs

Laisvos valios šalininkai gali dabar lengviau atsikvėpti. Gali būti, kad 30 metų trukęs klasikinis eksperimentas, kuris dažnai naudojamas teikiant argumentus prieš laisvąją valią, buvo klaidingai suprastas.

Kalifornijos universiteto (San Franciskas) neurologas Benjaminas Libetas elektroencefalografu (EEG) ištyrė savaiminius judesius atliekančių savanorių smegenų veiklą. Tiksliu laikmačiu savanoriai turėjo pradėti iškart skaityti supratę raginimą veikti. Libetas nustatė, kad nuo tokio raginimo iki paties veiksmo būdavo vidutiniškai 200 ms delsa.

EEG taip pat parodė, kad smegenyse signalas atsirasdavo dar anksčiau: vidutiniškai 550 ms iki veiksmo. Vadinamasis parengties potencialas aiškinamas kaip smūgis laisvajai valiai, nes teigiama, kad smegenys pasiruošia gerai veikti dar prieš mums suvokiant raginimą judėti.

Ši išvada reiškia, kad parengties potencialas yra smegenų planavimą ir pasiruošimą veikti. „Net ir tie, kurie kritikavo Libeto darbą, neabejoja dėl šios prielaidos“, – sako Saklė sveikatos ir medicinos tyrimo instituto (Prancūzija) mokslinis bendradarbis Aaronas Schurgeris.

2009 m. Otago universiteto (Naujoji Zelandija) darbuotojai Judy Trevena ir Jeffas Milleris paprašė savanorių išgirdus toną nuspręsti, ar spausti klaviatūrą ar ne. Kad ir koks buvo sprendimas, parengties potencialas pasireiškė. Vadinasi, tai nerodo smegenų pasiruošimo veikti.

Slenkstinės ribos peržengimas

Schurgeris su kolegomis sugebėjo paaiškinti. Jie pradėjo nuo klausimo: kaip smegenys nusprendžia atlikti spontanišką judesį? Ankstesni tyrimai parodė, kad priimant sprendimą pagal vaizdinius duomenis, neuronai pradeda kaupti vaizdinius įrodymus. Sprendimas priimamas, kai konkretūs įrodymai tampa gana stiprūs, kad susiję neuronai peržengtų slenkstinę ribą.

Schurgerio komanda spėjo, kad Libeto eksperimento metu smegenyse vyko kažkas panašaus. Savanorių konkrečiai paprašome nekreipti dėmesio į išorinius signalus, kol jie padarys spontanišką judesį. Signalas turi būti vidinis.

Smegenyse pasireiškia atsitiktiniai neuroninės veiklos svyravimai. Schurgerio komanda teigė, kad judesys atliekamas, kai sukaupiamas s toks neuroninis triukšmas ir peržengiama slenkstinė riba.

Kad tai patikrintų, komanda sukūrė kompiuterinį neuroninio kaupiklio modelį. Pagal modelį, kaskart, kai neuroninis triukšmas viršijo slenkstinę ribą, tai reiškė sprendimą judėti. Nustatyta, kad neuroninio triukšmo, dėl kurio priimamas sprendimas, modelis, atrodė kaip parengties potencialas.

Kartojant Libeto eksperimentą, savanoriai išgirdę spragtelėjimą turėjo iškart veikti. Tyrėjai nustatė, kad greičiausia reakcija buvo tų, kurių sukauptas neuroninis triukšmas yra beveik lygus slenkstinei ribai – kažkam, kas EEG pasireiškia kaip parengties potencialas.

Savaiminė smegenų veikla

„Libetas tvirtino, kad mūsų smegenys nusprendžia judėti dar prieš mūsų sąmoningą ketinimą veikti, – sako Schurger. – Mes tvirtiname, tai, kas atrodo pirminio sąmoningo sprendimo procesu, nebūtinai turi atspindėti patį sprendimą. Tai tik atrodo taip dėl spontaniškos smegenų veiklos pobūdžio.“

Pagal Sasekso universiteto Braitone, JK, neurologą Anilą Sethą, šis mechaninis parengties potencialo paaiškinimas yra geresnis. Naujasis modelis padeda geriau suprasti neuroninį sąmoningos valios patirties pagrindą.

Facebook komentarai: